Žvaigždės širdį!... Ar tu girdi,
Ką jis mano padaryt?
Jis, yt laisvas paukštis, mano
Sparnus gauti ir skraidyt.
Petrapilis.
Kryžìai. 1917.
Kalėjimo kalėdos.
„Kristus gimęs! Kristus gimęs!“
Veržiasi dūslus, užkimes
Varpo garsas į bažnyčią.
Lyg tyčiodamos, ir šičia
Džiaugsmo gimną gieda choras:
Net visa bažnyčia skamba.
Jaunučiukas, bet jau storas,
Kunigas pamokslą bamba.
Skaito ilgą, karštą maldą
Užu tą, kurs šalį valdo,
Ir paskui, rankas išskėtęs,
Liepia nuodėmių gailėtis
Ir tikėtis atleidimo.
Kaliniai griaudentis ima,
Ašaros veidais jiems rieda,
Atsiklaupia, pasilenkia,
Vos kakta aslon netrenkia,
Ekstaze svajingai klieda:
Jie danguj pas dievo sostą.
Dievas pats juos guodžia, glosto.
Angelų būriai skaisčiausi
Džiaugsmo gimnais žavi ausį.
Visa miela, linksma, kilna,
Šventa ir palaimos pilna,
Tik staiga... Dangus pranyksta,
Tikrumos vaizdai išdygsta:
