Sapnai ir tikrumas
| Sapnai ir tikrumas Julius Janonis |
|---|
| Janonio raštai, "Varpo" bendrovės spaustuvė, Kaunas, 1921 |
[39]
Lakiojau, lyg drugys, ir ėjau pamažu,
Aplinkui gi visur malonu ir gražu.
Taip mėlynas dangus — ir žydrė taip gryna!
Raliuoja vyturiai, gamta džiaugsmu pilna.
Tarp ošiančių miškų susnūdę ežerai,
Nė nejuda vanduo, tik maudosi narai;
Čia girios vėsuma vilioja taip meiliai,
Ten grudas pro uolas bešniokšdami kriokliai.
Ir stiebiasi dangun, lyg milžinai, kalnai...
Bet kas? Aš nubudau... Tai buvo tik sapnai.
***
[keisti]Nebėra jau sapnų. Išaušusi diena
Ir vėl bus vien vargų ir skurdo kupina.
Norėtųs da susnūst, norėtųs pasilsėt,
Bet švilpia fabrike — į jį turiu skubėt.
(1914, „viinis“, 19).