Seksto sentencijos

Seksto sentencijos

Gnostikų tekstas

Įvadas į Seksto sentencijas

Įdomią vietą antro amžiaus krikščionybės literatūriniame palikime užima Sekstui Pitagoriečiui priskiriamų sentencijų - aforizmų rinkinys. Šių, keturių su puse šimto, etinių-religinių posakių pobūdis ir kilmė nėra galutinai išaiškinti. Neopitagorizmas, kurio fone ir įtakoje gimė ankstyvieji krikščionių gnostiniai mokymai, tikriausiai yra didžiosios sentencijų dalies šaltinis. Visa eilė liudijimų Porfirijaus ir Stobėjaus kūryboje leidžia tvirtinti, kad Sekstas, (apie kurį mes, deja nieko nežinome) sukrikščionino rinkinį "Hai gnomai ton piuthagoreion", kurio autorystė priskiriama Klitarchui (kritinėje Henry Chadvick graikiško teksto redakcijoje palyginimui pateiktos šios "Pitagoro sentencijos"). Iš kitos pusės tekste yra paralelės ir citatos iš šv. Mato Evangelijos. Sentencijos buvo nepaprastai populiarios ankstyvosios krikčionybės literatūrose. Tai liudija vertimai į daugybę kalbų: senovės armėnų, gruzinų, etiopų, koptų, sirų ir lotynų (Origeno pasekėjo ir garsaus vertėjo bei rašytojo Tiranijaus Rufino iš Akvilėjos (345-410)). Buvęs Rufino draugas, o vėliau, po ginčo dėl Origeno mokymo, tapęs priešininku šv.Jeronimas, karštame ginče labai kritikavo šias sentencijas kaip pagoniškas. Visgi šie posakiai išliko viduramžių "bestseleriu" ir be to buvo išgarsinti karšto britų moralisto ir vienuolio - asketo Pelagijaus. Lotyniškasis vertimas buvo plačiai skaitomas ir tyrinėjamas viduramžiais, ypač vienuolių tarpe. Vienas aforizmas cituojamas garsiuose šv. Benedikto vienuolyno įstatuose kaip autoritetingas. Pagrindinė sentencijų tema - dvasinio ir moralinio tobulumo - panašumo į Dievą, arba Dievo žinojimo atstatymas. Vienintelė šio kelio į Dievo pradžia yra savęs pažinimas. Kartu kilimas link Dievo įmanomas tikėjimo, kuris ateina tik išrovus aistras, dėka, t.y. nežinantįjį vedžioja kūno geismai ir norai, o žinantį- žinojimas ir protas. Kol kūnas yra aistrų programos valdomas, jis veikia kaip automatas ir siela negali pažinti Dievo, kol pilnai neperima kūno valdymo. Taigi susilaikymas yra būtinas. Pilnas graikiškas originalas plačiai žinomas nuo 1876 m., po to, kai jis buvo atrastas Patmos šv. Jono vienuolyne. 1880 m. Vatikano bibliotekoje "atsirado" kitas graikiškas rankraštis. 1945 m. Egipte buvo atrastas koptiškas 113 sentencijų vertimas - dalis asketiškos Nag Hammadi bibliotekos. Nenugalima vienuoliška dvasia šiame knygų rinkinyje rodo, kad šių knygų perrašinėtojai ir skaitytojai buvo ankstyvojo vienuoliškojo judėjimo Egipte dalyviai. Koptiškas vertimas, neskaitant keleto citatų patristikoje, yra pats seniausias šių išmintingų posakių liudytojas. Tai patikimas ir nuoseklus vertimas iš graikų ir artimesnis kritiniam Chadwick'o tekstui, nei žinomiems graikiškiems tekstams bei vertimams į kitas kalbas. Čia ir pateikiame "Seksto Sentencijas" atrastas Nag Hammadi.

Seksto sentencijos

• 157 . * yra nežinojimo ženklas.
• 158/159 [Mylėk] tiesą, o melą [laikyk] nuodu.
• 160 Tavo žodžiai [te]būnie tinkamu laiku.
• 161/162 [Kalbėk], kai nedera tylėti, tačiau (tau) gerai dalykus kuriuos išmanai, sakyk tik kai reikia.
• 163 Nelaiku pasakytas žodis būdingas piktiems ketinimams.
• 163b Nešnekėk, kai dera veikti.
• 164a Netrokšk kalbėti pirmas minioje.
• 164b Kalbėjimas yra menas, tačiau tylėjimas - dar didesnis menas.
• 165a Laimi tie, kurie kalba tiesą, o ne apgaule skinantys pergales.
• 165b Laimintį apgaule sutriuškina tiesa.
• 165c Netiesos žodžiai yra piktųjų bruožas.
• 165d Dideli sukrėtimai iššaukia melą.
• 165e Jei prie liudininkų kalbi tiesą ir net (nesąmoningai) meluoji - tai nėra nuodėmė.
• 165f Nė vieno neklaidink, ypač to, kuriam reikia patarimo.
• 165g Jei kalbėsi po daugelio kitų, tu geriau matysi, kas yra tinkama.
• 166 Tikintis tas, kuris pirmiausia daro gerus darbus. 16
• 167 Išmintis veda sielą dievop.
• 168 Nėra nieko artimesnio tiesai, nei išmintis.
• 169 Tikintis negali pamėgti melo.
• 170 Bailus ir vergiškas žmogus nepajėgs gyventi tikėjimu.
• 171a Tikinčiam žmogui klausyti nemažiau pravartu nei kalbėti.
• 171b Būdamas tikinčiųjų tarpe, stenkis patylėti ir paklausyti.
• 172 Malonumus mėgstantis žmogus nedaug tevertas.
• 173 Jeigu neskaičiuoji nuodėmių, tai nekalbėk apie tuos dalykus, kurie eina iš Dievo.
• 174 Dėl nežinančiųjų nuodėmių turi būti gėda jų mokytojams.
• 175 Dievui mirę tie, kurie šventvagiškai naudoja jo vardą.
• 176 Išminčius yra tas, kuris daro gerus darbus sekdamas Dievu.
• 177 Tegul jūsų gyvenimo (darbai) liudija jūsų žodžius.
• 178 To, ko nederėtų daryti - nė nesvarstyk.
• 179 To, ko nenori, kad atsitiktų tau, to pats nedaryk.
• 180 Tai, ką daryti gėdinga, taip pat.
• (17-26 pp. * pamesti) 27
• 307/308 Išminčius tas, kuris pagarbiai kalba kitiems apie Dievą ir Viešpats labiau vertina išminčių, nei savo paties darbus.
• 309 Niekas, išskyrus Dievą nėra toks laisvas kaip išmintingas vyras.
• 310 Viską, ką turi Dievas, turi ir išminčius.
• 311/312 Išmintingas žmogus yra Dievo karalystėje; blogas žmogus nenori išankstinio žinojimo apie ateisiantį Dievą priimti.
• 313 Pikta siela bėga nuo Dievo.
• 314 Bet koks blogis yra Dievo priešas.
• 315 Tą, kas mąsto tavyje,vadink žmogumi.
• 316 Tavo gėris ten, kur tavo mintis.
• 317 Neieškok gėrio kūne.
• 318 Nežalojantis sielos niekada nežaloja ir žmogaus.
• 319 Po Dievo šlovink išminčių, nes jis yra Dievo tarnas.
• 320 Kai kūnas tampa našta sielai - tai puikybė, tačiau 28 suturėti jį kai yra būtina - palaima. * * 321 Netapk savo mirties kaltininku.
• Nepyk ant žmogaus, kuris užmušdamas išims tave iš kūno.
• 322 Jei kas nors išminčiui piktai atima kūną, jis greičiau jam padaro gera išlaisvindamas iš pančių.
• 323 Mirties baimė nuliūdina žmones, dėl sielos nepažinimo.
• 324 Būtų jums geriau, jei žmogų žudantis kalavijas nepakiltų; tačiau jei jis pakyla, sakyk sau, kad jis neegzistuoja. * 325/326a Sakantis "aš tikiu", net jei jis ilgai apsimetinėja, nenugalės, bet kris; jei turi širdį, tai turėsi ir gyvenimą.
• 326b Pamaldi širdis kuria palaimingą gyvenimą.
• 327 Ruošiantis blogį kitam, yra pirmas patiriantis jį.
• 328 Te nepriverčia menkas žmogus tavęs nustoti daryti gera.
• 329 Nesakyk sau, kad tai, ko buvo prašyta, tučtuojau buvo gauta, yra vertingiau už gavėją. * 330 Tu panaudosi didžiulį turtą, jei mielai duosi stokojančiam.
• 331 Įtikink neprotingą, kad tokiu nebūtų; jei jis yra be proto- sergėk jį.
• 332/334 Karštai stenkis aplenkti kiekvieną žmogų protingumu; būk savarankišku.
• 333 Tu negali pasiekti supratimo, jei pirmiau nesi tikras, kad turi <jį>. * Šis sakinys ir vėl yra visur.
• 335 Kūno nariai yra našta tiems, kurie jų nenaudoją.
• 336 Geriau kitiems tarnauti, nei versti tarnauti kitus.
• 337 Tegu neapsunkina savęs tas, kurio Dievas dar nepaėmė iš šio kūno.
• 338 To, kas nepadeda vargstančiam, ne tik nedaryk,bet ir neklausyk.
• 339 Kas duoda ką nors be pagarbos - daro smurtą.
• 340 Jei imsi globoti našlaičius, tu tapsi daugelio vaikų tėvu ir 30 Dievo numylėtiniu.
• 341 Jei tarnauji kam dėl garbės - tarnauji dėl užmokesčio.
• 342 Jei davei tai, už ką suteikia tau garbę. * , davei tai ne žmogui, bet savo malonumui.
• 343/344 Neprovokuok minios pykčio. * žinok,ką dera daryti sėkmės lydimam žmogui.
• 345 Geriau mirti, nei nuliūdinti sielą dėl pilvo nesaikingumo.
• 346 Tark sau, kad kūnas - tik tavo sielos apdangalas; tad išlaikyk jį skaisčiu, kadangi jis yra nekaltas.
• 347 Ką be padarys siela, būdama kūne, visa yra liudininkas jai stojant prieš teismą.
• 348/349 Nešvarūs demonai reiškia pretenzijas suteptai sielai.
• 349 Pikti demonai nesugebės sutrukdyti tikinčiai ir gerai sielai kelyje į Dievą.
• 350 Ne kiekvienam duok Dievo žodį.
• 351 Tiems, kurie sugadinti garbės, nepatikima skelbti apie Dievą.
• 352/353 Nėra mažas pavojus kalbėti tiesą apie Dievą; nesakyk 31 nieko apie Dievą anksčiau, nei išmoksi iš Dievo.
• 354/356 Bedieviui nekalbėk apie Dievą; jei esi susiteršęs nešvariais darbais, taip pat nekalbėk apie jį.
• 355 Kalbėk apie Dievo žodį taip, lyg Dievas būtų šalia.
• 357 Tiesos žodis apie Dievą yra Dievo žodis.
• 358 Tik tuomet kalbėk apie Dievą kam tik nori, kai Tavo siela įsitikino, kad tu myli Dievą.
• 359 Te tavo pamaldūs darbai būna pirmesni nei kiekvienas žodis apie Dievą.
• 360 Nenorėk kalbėti apie Dievą miniai.
• 361 Saikingiau elkis su žodžiu apie Dievą nei apie sielą.
• 362 Geriau atmesti sielą, nei atsitiktinai atsisakyti Dievo žodžio.
• 363a Tu gali jausti Dievą mylinčio žmogaus kūną, tačiau tu nesuvaldysi jo kalbos.
• 363b Liūtas irgi valdo išminčiaus kūną; vien tironas jį valdo.
• 364 Ypač atsimink apie Dievą tuomet, kai tau grasina 32 tironas.
• 365 Sakantis Dievo žodį tiems, kuriems jis nėra teisėtas, yra Dievo išdavikas.
• 366 Tau geriau tylėti apie Dievo žodį, nei kalbėti neapgalvotai.
• 367/368 Kas meluoja apie Dievą, meluoja Dievui; žmogus, neturįs ką teisinga pasakyti apie Dievą yra apleistas Dievo.
• 369 Neįmanoma tau pažinti Dievą, jei tu negarbini jo.
• 370 žmogus kam nors darantis bloga negali garbinti Dievo.
• 371 Meilė žmogui - tai pamaldumo pradžia.
• 372 Tas, kuris saugo žmones melsdamas visko dėl jų - tai yra Dievo tiesa.
• 373/374 Tai yra Dievo reikalas išgelbėti ką jis nori; iš kitos pusės, tai pamaldaus žmogaus reikalas prašyti Dievą išgelbėti kiekvieną.
• 375 Kai tu meldi ką nors ir tai įvyksta per Dievą, tuomet tark sau savo sieloje, kad tu turi 33
• 376a žmogus vertas Dievo yra Dievas tarp žmonių, ir jis yra Dievo sūnus.
• 376b. * Egzistuoja kartu: Didysis ir sekantis po didžiojo.
• 377/378 žmogui geriau nieko neturėti, nei turint neduoti stokojančiam; nes taip ir Dievas jei melsite neduos jums.
• 379 Jei iš visos širdies tu duodi savo duoną alkanam, tai pasiryžimas Dievo akyse yra didis,nors dovana ir maža.
• 380 Manantis, kad nieko nėra Dievo akivaizdoje, nėra nusižeminęs prieš Dievą.
• 381 Tas, kuris daro savo protą panašų į Dievo kiek tik sugeba, didžiai gerbia Dievą.
• 382 Dievas nieko nestokoja, tačiau džiaugiasi tais, kurie duoda stokojantiems.
• 383 Tikintys nekalba daug žodžių, o jų darbai skaitlingi.
• 384 Tikįs žmogus mėgsta mokytis ir yra tiesos darbininkas.
• 34 385 [Sutaikink. * ] negandas dėl [. ]
• 386 Jei niekam nedarysi blogo, tai ir pats nieko nebijosi.
• 387 Tironas nepajėgs atsiimti palaimos.
• 388 Daryk noriai tai, ką dera daryti.
• 389a Jokiu būdu nedaryk to, kas nedera.
• 389b Geriau teik vilčių kam nors, nei sakyk "aš esu išmintingas".
• 390 Jei kas nors tau sekasi daryti gerai - sakyk sau savo sieloje, jog tai Dievas daro.
• 391 Nėra išmintingas tas, kuris išdidžiai <žiūri> į žemę ir į stalus.
• 392 Ne filosofui, kuris yra išoriniame kūne, reikia teikti pagarbą, bet vidinio žmogaus filosofui.
• 393 Nemeluok, nes egzistuoja tas ,kuris apgauna ir tas, kuris apgaunamas.
• 394/395 Pažink kas yra Dievas ir pažink kas yra tas, kuris mąsto tavyje; geras žmogus yra gerai atliktas Dievo darbas.
• 396 Menki yra tie, per kuriuos žodis išniekinamas.
• 397 Mirtis nepajėgs sunaikinti. *

Pastabos

Vertimas į lietuvių kalbą atliktas iš Frederik Wisse angliškos interpretacijos (The Nag Hammadi Library in English. Ed. J.M.Robinson. Leiden, Brill, 1988) neaiškias vietas tikslinant kritinio Chadwick'o teksto pagalba (Chadvick Henry The Sentences of Sextus. A Contribution to the History of Early Christian Ethics. Cambridge, Univ. Press, 1959). Sentencijų numeracijai panaudota šio kritionio teksto numeracija. Vertė Tomas Girdzijauskas. Egzistuoja dar vienas tačiau čia nepanaudotas teksto leidimas (NHC tyrinėjimų kontekste): Les Sentences de Sexstus (NH, XII,1). Fragments (NH, XII,3) par P.H.Poirier. Fragmente de la Republique de Platon (NH, VI<5) par L.Painchaud. Quebec, Les Presses de l'Univ. Laval, 1983, p.111-154 (Bibliotheque copte de Nag Hammadi. Section "Textes", vol.II).