Tomo Kovotojo knyga
| Tomo Kovotojo knyga |
|---|
| Gnostikų tekstas |
TOMO KOVOTOJO KNYGA NHC 2.7
[keisti]Slaptus žodžius, kuriuos išgelbėtojas kalbėjo Judui Tomui, užrašiau aš, kaip tik aš, Mathaias, vaikščiodamas ir klausydamasis, kaip jie kalbėjosi vienas su kitu.
Išgelbėtojas pasakė: "Broli Tomai, nors tu gyveni pasaulyje, paklausyk manęs, ir aš atskleisiu tau dalykus, kuriuos tu turi apmąstyti.
"Dabar, kadangi sakoma, kad esi mano dvynys ir tikras draugas, ištirk save ir sužinok, kas esi, kokiu būdu egzistuoji ir kaip tu atgimsi. Kadangi esi vadinamas mano broliu, tau nedera neišmanyti apie save. Ir aš žinau, kad tu supranti, nes tu jau supratai, kad aš esu tiesos pažinimas. Kadangi tu lydi mane, tai , nors ir gerai pats nesuvokdamas, (iš tikrųjų) tu jau pradedi pažinti, ir tu būsi vadinamas "save pažįstančiu". Nes tas, kuris nepažįsta savęs, nepažįsta nieko, o tas, kuris pažįsta save, tuo pačiu jau giliai pažįsta viską. Taigi, tu, mano broli Tomai, pastebi tai, kas paslėpta nuo žmonių, tai yra ką jie nežinodami atsitiktinai atranda." (lyginti: Tomo evangelija 3 eil.)
Tada Tomas tarė Viešpačiui: "Todėl prašau pasakyti man tai, ko klausiu tavęs prieš tau įžengiant į dangų, o kai išgirsiu iš tavęs apie slaptus dalykus, tai galėsiu galėsiu apie juos kalbėti. Ir man aišku, kad sunku yra žmonėms parodyti tiesą."
Išgelbėtojas atsakė, tardamas: "Jeigu regimi dalykai jums yra slapti, tai kaip jūs galite ką nors sužinoti apie dalykus, kurie neregimi? Jeigu tiesos darbus, regimus pasauliui, jums yra sunku parodyti, tai kaip, iš tiesų, tada jūs parodysite tuos, kurie priklauso aukštybei ir pilnybei, kuri nėra regima? Ir kaip jūs vadinsitės "darbininkais"? Šiuo atžvilgiu jūs esate mokiniai ir net nesuvokiate tobulybės aukštumo."
Tada Tomas atsakydamas tarė Išgelbėtojui: "Papasakok mums apie šiuos dalykus, kurie, kaip tu sakei, yra neregimi,(o) paslėpti nuo mūsų." Išgelbėtojas pasakė: "(Visi) kūnai (...) gyvuliai yra sukurti (...) ... tai yra aišku kaip (...) ... (...) ... tai, taip pat tai, kas yra auksčiau (...) regimų daiktų, bet (jie yra) regimi savo pačių priežastyje, ir jų vaisiai maitina juos.
Tačiau tie regimi kūnai gyvuoja naikindami panašius į save sutvėrimus, dėl ko kūnai pasikeičia. Dabar tas, kuris pasikeičia, išnyks ir žus , ir nuo to laiko neturi jokios vilties gyventi, kadangi kūnas yra gyvulio. Lygiai taip, kaip žūsta gyvulių kūnas, taip žus ir tie, kurie susiformavo. Argi jie neatsirado iš santykiavimo, kaip gyvuliai? Jeigu jis (kūnas) taip pat atsiranda iš santykiavimo, kaip jis galės pagimdyti ką nors besiskiriantį nuo gyvulių? Todėl jūs esate kūdikiai, kol tampate tobulais."
Ir Tomas atsakė: "Todėl aš sakau tau, Viešpatie, kad tie, kurie kalba apie neregimus ir sunkius paaiškinti dalykus, yra kaip tik tie, kurie naktie paleidžia strėles į taikinį. Būdami įsitikinę, jie paleidžia strėles, kaip paleistų bet kas, - nes jie šauna į taikinį, - bet jis yra nematomas. Tačiau kai pasirodo šviesa ir paslepia tamsą, tada matosi kiekvieno darbas. Ir tu, savo šviesa apšviesk, o Viešpatie!" Jėzus pasakė: "Tikrai šviesoje egzistuoja šviesa."
Tomas kalbėjo, sakydamas: "Viešpatie, kodėl ta regima šviesa, kuri šviečia žmonėms, pakyla ir nusileidžia?" Išgelbėtojas tarė: "O, šventasis Tomai, žinoma, toji regima šviesa šviečia jums - ne dėl to, kad jūs pasiliktumėte čia, o greičiau, kad galėtumėte eiti pirmyn, - ir kai tik visi išrinktieji atsisakys gyvuliškumo, toji šviesa grįš į savo esmę, ir jos esmė sveikins ją, nes ji yra geras tarnas."
Po to Išgelbėtojas tęsė, tardamas: "O nepasiekiama šviesos meile! O, skausmingume ugnies, kuri liepsnoja žmonių kūnuose ir kaulų smegenyse, degdama juose naktį ir dieną, svilindama žmonių galūnes ir (paversdama) jų protus girtais ir jų sielas pamišusiomis, (...) juos vyrų ir moterų viduje ...(...) naktį ir išjudinanti juos, (...) ... paslapčia ir neregimai. Nes vyrus (traukia ... prie moterų), o moteris prie (vyrų. Todėl yra) pasakyta: "Kiekvienas, kuris ieško tiesos tikroje išmintyje, užsiaugins sparnus tarsi skrydžiui, vengdamas aistros, deginančos žmonių sielas. Ir užsiaugins jis sparnus, kad išvengtų kiekvienos regimos dvasios."
Ir Tomas atsakė, sakydamas: "Viešpatie, tai yra būtent tai, apie ką aš tavęs klausiu, kadangi tu esi vienintelis, kuris mums palankus, kaip tu sakai."
Vėl Išganytojas atsakė ir tarė: "Todėl mums yra būtina kalbėti jums, kadangi tai yra tobulybės doktrina. Jeigu tu trokšti tapti tobulu, turėsi laikytis šių dalykų; jei ne, tavo vardas yra "neišmanantis", nes protingam žmogui neįmanoma būti su kvailu, juk protingas žmogus nepriekaištingai išmintingas. O kvailiui gėris ir blogis yra tas pats - iš tikrųjų, išmintingas žmogus bus maitinamas tiesa ir (Ps 1:3) "bus kaip medis, augantis prie upelio", matantis, kad kai kurie, nors ir turėdami sparnus, veržiasi prie regimų dalykų, esančių labai toli nuo tiesos. Nes tai, kas juos veda, ugnis, sudarys jiems tiesos iliuziją, (ir) apšvies juos (trumpalaikiu) grožiu, ir įkalins juos tamsiuose džiaugsmuose, ir sužavės juos kvapniais malonumais. Ir ji apakins juos nepasotinamu geismu, ir sudegins jų sielas, ir taps jų širdyse rakštimi, kurios niekad negalės ištraukti. Ir tarsi žąslai ji veda juos ten, kur pati nori. "Ir ji sukaustė juos savo grandinėmis, ir supančiojo juos skausminga geismo vergija, nes juk regimi dalykai gali suirti ir pasikeisti ir, impulso pagauti, pasukti į šalį. Jie visada yra traukiami žemyn; kai jie nužudomi, tampa panašūs į visus yrančios srities gyvulius."
Tomas atsakydamas tarė: "Tai akivaizdu, ir yra pasakyta: "(Daug yra .. ... tokių, kurie nežino (...) ...siela." Ir (Išgelbėtojas) atsakė, tardamas: "(Palaimintas yra) išmintingas žmogus, kuris (ieško tiesos ir), radęs ją, per amžius jaikosi jos ir nebijo tų, kurie nori jam sutrukdyti."
Tomas atsakė: "Ar mums naudinga, Viešpatie, likti su savo pačių tiesomis?"
Išgelbėtojas atsakė: "Taip, naudinga. Ir tai yra gera jums, nes regimi žmonių tarpe dalykai pamažu išnyks - nes jų kūno indai išnyks, ir jie bus paversti į nieką, taip atsitiks su regimais dalykais, su tais, kurie matomi.
Ir tada ugnis, kurią jie mato, sukels jiems skausmą del meilės tikėjimui, kurią anksčiau turėjo. Jie bus sugrąžinti atgal prie to, kas regima.
Dar daugiau, tie, kurie įžvelgė neregimus dalykus, be pirminės meilės, žus nuo tokio gyvenimo ir degančios ugnies. Dar truputėlis, ir tai, kas regima, išnyks;
tada atsiras kapuose beformiai šešėliai, jie amžiams apsigyvens lavonuose, kankindami ir pūdydami sielą."
Tomas atsakydamas tarė: "Ką mes privalome pasakyti šių dalykų akivaizdoje? Ką turime pasakyti akliems žmonėms? Kokią doktriną turime turime išreikšti tiems vargšams mirtingiesiems, kurie sako: "Mes siekėme (daryti) gera, o ne atnešti nelaimę", ir dar tvirtina: "Jei mes neturėtume kūno, tai nebūtume pažinę (blogio)?"
Išgelbėtojas tarė: "Iš tiesų, kai dėl (šitų), mes tikrai negerbiame jų kaip žmonių; o žiūrime į juos kaip į gyvulius, nes lygiai taip, kaip gyvuliai ėda vienas kitą, taip ir šios rūšies žmonės ėda vienas kitą. Priešingai, jie neįleidžiami į (karalystę), nes jie myli ugnies malonumus ir veržiasi prie ištvirkavimo. Jie užbaigia savo tėvų aistras. Jie bus įstumti į prarają ir kentės skausmus dėl savo netikusios prigimties. Nes jie bus kankinami ir priverčiami bėgti atgal, nežinodami, kur, atkakliai, tačiau (be) jokios vilties, kol visai (nusivarys) nuo kojų. Ir jie džiūgaus virš (...) (...) beprotybės ir suirutės ...( Jie) siekia (tos) suirutės, nesuvokdami (savo pamišimo, manydami) esą išmintingi. (Jie...) ...savo kūną (...) 142 Jų protas yra nukreiptas į juos pačius, nes jiems rūpi tik tai, ką jie daro. Tačiau ugnis juos sudegins!"
Ir Tomas atsakė, tardamas: "Viešpatie, ką gali padaryti nustumtas pas juos? Nae aš labiausiai nerimauju dėl jų; daug yra tų, kurie nugali juos."
Išgelbėtojas ataskė, tardamas: "Kaip tu pats manai?"
Judas, kurį vadina Tomu, pasakė: "Tai tau, Viešpatie, pridera kalbėti, o man klausytis."
Išgelbėtojas atsakė: "Paklausyk, ką ketinu tau papasakoti, ir iš tikrųjų patikėk. Tai, kas sėja ir kas yra pasėjama, išnyks savo ugnyje - ugnyje ir vandenyje - ir pasislėps tamsybės kapuose. Ir po ilgo laiko jie duos vaisių nuo blogio medžių, nubausti, pražuvę gyvulių ir žmonių nasruose, raginami lietaus ir vėjo, ir šviesos, kuri šviečia viršuje."
Tomas atsakė: "Tu iš tiesų įtikinai mus, Viešpatie. Mes savo širdyse supratome, ir akivaizdu, kad (taip yra), ir kad tavo žodis yra mokantis. Tačiau tie žodžiai, kuriuos mums kalbi, pasauliui atrodo kvaili ir niekingi, nes jie neteisingai suprantami. Todėl kaip mes galime juos skelbti, jeigu (nesame) gerbiami pasaulyje?"
Išgelbėtojas atsakydamas tarė: "Iš tiesų, sakau jums, kad tas, kuris klausysis (jūsų) žodžio ir nusigręš ir šaipysis iš jo, ar tyčiosis iš šių dalykų, iš tiesų, sakau jums, kad tas bus atiduotas valdovui, kuris valdo visas jėgas kaip jų karalius, ir jis nukreips ir nustums jį iš dangaus į prarają, ir jis bus įkalintas tamsioje ankštoje vietoje. Dar daugiau, jis negalės nei apsisukti, nei pasijudinti dėl baisaus Tartaro gilumo ir Hado (sunkios naštos), kuri yra nepakeliama (...)(...) jiems tai...(...) jie neatleis...(...) sekti jumis> Jie bus atiduoti (...)(...) pragaro angelui (...) ugnis, persekiojanti juos, 143 (...) liepsnodama svaidys žiežirbų spiečius į veidą kiekvienam, kuris bus persekiojamas. Jeigu jis bėgs į vakarus, ten ras ugnį. Jeigu pasuks į pietus, taip pat ją ras. Jeigu jis apsigręš į šiaurę, jį vėl pasitiks deginančios ugnies grėsmė. Taip pat neras jis kelio nė į rytus, kad pabėgęs ten išsigelbėtų, nes jeigu jis nerado jo tada, kai turėjo kūną, tai negalės rasti ir teismo dieną."
Po to išgelbėtojas tęsė, sakydamas: "Vargas jums, bedieviai, kurie neturite vilties, kurie pasikliaujate neįvyksiančiais dalykais!
"Vargas jums, kurie pasitikite kūnu ir kalėjimu, kuris suirs! Ar ilgai jūs išbūsite užmarštyje? Ir ar ilgai jūs manysite, kad tai kas amžina taip pat žus? Jūsų viltis yra šis pasaulis, o jūsų dievas yra šis gyvenimas! Jūs gadinate savo sielas!" "Vargas jums, ugnyje, deginančioje jus, nes ji yra nepasotinama!"
"Vargas jums, kurių protai yra valdomi!"
"Vargas jums, esantiems liepsnojančiuose gniaužtuose, kurie yra jumyse, nes jie atvirai sunaikins jūsų kūnus ir slapčia suplėšys jūsų sielas, ir paruoš ju jūsų draugams!"
"Vargas jums, belaisviai, nes jūs esate uždaryti urvuose! Jūs juokiatės! Beprotiškai juokdamiesi jūs džiaugiatės!
Vertė Tomas Girdzijauskas, Кaunas, 1992