Traktatas apie prisikėlimą
| Traktatas apie prisikėlimą |
|---|
| Gnostikų tekstas |
I,4 Traktatas apie prisikėlimą
[keisti]92:6:12
Yra tokių, mano sūnau Reginai, kurie nori išmokti daug dalykų. Jie turi šį tikslą, kai jiems rūpi klausimai, į kuriuos stokoja atsakymų. Jeigu jiems tai pavyksta- jie paprastai ima labai gerai galvoti apie save. Tačiau aš nemanau, jog jie įsitvirtino Tiesos žodyje. Jie greičiau siekia tik savo ramybės, kurią mes gauname per mūsų Gelbėtoją, mūsų Viešpatį Kristų. 44 Mes pasiekėme (ramybę), kai atėjome pažinti tiesos ir patys radome joje atilsį. Bet, kadangi tu mielai mūsų klausi kas tikra yra prisikėlime, aš rašau tau (norėdamas pasakyti) tai, kas būtina. Be abejonės daug yra stokojančių tikėjimo (prisikėlimu) ir nedaug yra tokių, kurie randa jį. Aptarkime tai, kas atsitiko.
Kaip tai Viešpats skelbė kol gyveno kūne ir po to, kai apsireiškė kaip Dievo Sūnus? Jis gyveno šioje vietoje, kur tu esi, kalbėdamas apie Gamtos Dėsnį- tačiau aš vadinu jį "Mirtimi"! Taigi, Dievo Sūnus, Reginai, buvo žmogaus Sūnus. Jis apjungė juos abu, turėdamas žmogiškumą ir dieviškumą, taip, kad iš vienos pusės jis, būdamas Dievo Sūnus, galėjo įveikti mirtį, o iš kitos, būdamas žmogaus Sūnus, galėjo atstatyti Pleromą, nes Tiesos sėkla buvusi prieš šios kosmoso struktūros atsiradimą, buvo kilusi iš aukštybių. Šioje struktūroje atsirado daugelis valdžių ir dievybių. žinau, kad 45 išgelbėjimą aiškinu sudėtingai, tačiau tiesos žodyje nėra nieko sudėtingo. Išgelbėjimas pasirodė tam, kad nieko neliktų paslėpta, o visa, kas paslėpta apie būtį, būtų atskleista- blogio sunaiknimas iš vienos pusės ir išrinkimo atskleidimas- iš kitos. Šis Išgelbėjimas yra Tiesos ir Dvasios emanacija, Tiesos Malonė yra Tiesoje.
Išgelbėtojas prarijo mirtį- dėl šito tu nesi laikomas nežinančiu- nes Jis atmetė į šalį žūčiai pasmerktą pasaulį. Jis perkeitė save- nežūvantį Eoną ir prikėlė save, prarydamas matomą nematomu ir jis davė mums mūsų nemirtingumo kelią. Tuomet, išties, kaip pasakė Apaštalas: "Mes kentėjome su Juo, mes prisikėlėme su Juo ir mes patekome į dangų su Juo". Jei mes dabar esame skelbimas pasauliui, Juo vilkėdami, Jame apsireiškę, mes esame Jo spinduliai, ir esame Jo apglėbti iki mūsų įsikūrimo (po mirties), t.y. mūsų mirties šiam gyvenimui. Mes esame Jo traukiami į dangų, kaip nesulaikomi saulės spinduliai. Tai yra dvasinis prisikėlimas, 46 kuris prarija sielą taip pat, kaip ir kūną. Tačiau, jei yra toks, kuris netiki, jis neturi galimybės būti įtikintu. Mat tai yra tikėjimo sritis, mano sūnau, ir tai nėra dalykas, kuriuo įtikinama: mirusieji prisikels! Tarp, šio pasaulio filosofų yra vienas, kuris tiki. Pagaliau jis prisikels. Ir tegu nė vienas šio pasaulio filosofas neima tikėti, kad jis yra tas, kuris pats susigrąžina save- ir tai dėka mūsų tikėjimo! Mat mes pažįstame žmogaus Sūnų ir mes tikėjome, kad Jis prisikėlė iš mirusiųjų. Tai yra tas, apie kurį mes sakome: "Jis sunaikino mirtį, todėl didis yra tas, kuriuo jie tiki!" Didingi yra tie, kurie tiki.
Išgelbėtųjų mintis nepranyks. Jį pažįstančiųjų protas nežus. Dar daugiau, mes esame išrinkti išgelbėjimui ir atgailai nes nuo pradžios mums nulemta nepulti į kvailybę (nežinančiųjų), tačiau mes pateksime į Tiesą pažinusiųjų išmintį. Iš tiesų (iš)saugotoji tiesa negali būti prarasta, nes ji neapleidžia. "Stipri yra Pleromos sistema; mažas yra tas, kuris atitrūko ir tapo pasauliu. Tačiau Visuma yra tai, kas Jis 47 egzistavo,nes negimsta. Tad niekuomet neabejok prisikėlimu, mano sūnau Reginai! Mat jeigu tu nebuvai kūne, tu gavai kūną įeidamas į šį pasaulį. Kodėl, tad, tu neturėtum gauti kūno įeidamas į Eoną? Tas, kuris yra geresnis nei kūnas yra gyvybės prižąstis. Ar tai kieno dėka tu atsiradai- nėra tavo? Ar tai, kas yra tavo nėra kartu su tavimi? Tačiau kas yra tai, ko tau trūksta kol esi pasaulyje? Tai yra tai kam išmokti tu turi padaryti visas pastangas.
Kūno yra ilgaamžis ir tu egzistuoji. Tu turi išėjimą kaip dovaną. Mat tu neapleisi to, kuris yra geresnis, jei išeisi. Tas kuris mažiau vertas, tačiau tame ir yra šlovingumas.
Tuomet niekas neišvaduoja mūsų iš šio pasaulio. Tačiau VISKAS, kuris esame mes, mes esame išgelbėti. Nuo pabaigos iki pabaigos mes gavome išgelbėjimą. Galvokime tokiu būdu! Svarstykime tokiu būdu!
Tačiau yra tokie, klausdami apie tuos dalykus . Nori
suprasti jei jis palieka kūną anksčiau, ar bus tuoj pat
išgelbėtas. Te niekas dėl šito neabejoja. ... ištiesų, matomi
nariai, kurie negyvi 48 nebus išsaugoti, nes tik gyvieji nariai,
kurie egzistuoja viduje (matomų) atsikelia.
Kas, tad yra prisikėlimas? Tai visuomet yra atsiskleidimas to, kuris prisikėlė. Nes jei tu pameni Evangelijos skaitymuose, kad Elijas apsireiškė ir Mozė su juo, negalvok, tad, kad prisikėlimas yra iliuzija. Tai ne iliuzija, bet tiesa! Išties, daugiau pritinka sakyti, kad greičiau pasaulis yra iliuzija, nei prisikėlimas, kuris atsirado per mūsų Viešpatį ir Išgelbėtoją, Jėzų Kristų.
Tačiau ką gi tau dabar sakau? Tie, kurie gyvena- mirs. Kaip jie gyvena iliuzijoje? Turtingas tapo vargšu, ir karalius buvo nuverstas. Viskas linkę keistis. Pasaulis yra iliuzija!- kad išties, aš nekločiau dalykų be saiko!
Tačiau prisikėlimas neturi šio anksčiau minėto būdo, nes tai yra tvirtai stovinti tiesa. Tai yra esamo atskleidimas, dalykų transformacija ir perėjimas į naujumą. Nes negendamumas 49 priklauso nuo gendančio; šviesa liejasi žemyn ir surija tamsą; ir Pilnatvė užpildo trūkumą. Šie yra prisikėlimo simboliai ir įvaizdžiai. Tai Kristus daro gera.
Todėl negalvok iš dalies, o Reginai, nei gyvenk derindamasis prie šio kūno vardan vienybės (su juo), bet bėk nuo pančių ir ribų, ir tu jau turi prisikėlimą. Mat jei tas, kursai mirs žino apie save- kad mirs- net jei jis daugelį metų praleidžia šiame gyvenime, jis tai ir gaus, tai kodėl nesuvokti save jau prisikėlusiu ir jau negauti šito? Jei tu turi prisikėlimą tačiau gyveni toliau tartum mirsi - ir jau šis žino, kad jis mirė- kodėl tuomet aš ignoruoju tavo. lavinimosi trūkumą? Kiekvienam daugeliu būdų dera praktikuoti ir jis bus išvaduotas iš šio Elemento, kad jis nebegalėtų įpulti į klaidą, bet atgautų save tokį, kokiu buvo anksčiau.
Šiuos dalykus aš gavau iš mano Viešpaties Jėzaus Kristaus 50 didžiadvasiškumo. Aš mokinau tave ir tavo broliją, mano sūnus, apie tai, tuo tarpu aš nepraleidau nė vieno dalyko tinkančio jūsų sustiprinimui. Tačiau jei yra koks dalykas užrašytas neaiškiai žodžio išdėstyme, aš išaiškinsiu jums, kai jūs paklausite. Tačiau dabar tenebūna gobšus niekas jūsų tarpe jei jis gali pagelbėti.
Daugelis ieško to, ką parašiau tau. Jiems sakau: tebūnie taika ir šlovė tarp jų. Aš sveikinu tave ir tuos, kurie myli jus broliška meile. Traktatas apie Prisikėlimą