Kalėjime
| Kalėjime Julius Janonis |
|---|
| Janonio raštai, "Varpo" bendrovės spaustuvė, Kaunas, 1921 |
[58]
[59]
Kiaurą naktį, kiaurą dieną
Sėdžiu vienas kambaryj
Ir kalu eiles, о siena
Slepia saulę išoryj...
Aušta, temsta... Vis tos pačios
Stačios sienos stovi vis,
Gatvės kietos, gatvės plačios
Neaprėpia jų žvilgsnys.
Minių minios slenka, slenka,
Vis klumpoja tarp purvų,
Laimės ieško, bet netenka
Net ir to kas buvo jų.
Aš gi mirtį, yt vilyčią,
Sviedžiu paslapties gelmėn...
Bet žvaigždės šaltai tik šypsos:
Nepataikysi žvaigždėn.
Et, įgauti sparnus aro,
Žaibo — ugnies greitumą,
Perskrosti žvaigždės širdį
Ir numirti su jąja...
Žvaigždės širdį!... Ar tu girdi,
Ką jis mano padaryt?
Jis, yt laisvas paukštis, mano
Sparnus gauti ir skraidyt.
Petrapilis.
Kryžìai. 1917.